(ir dėl to jaučiuosi gerai)
2022 m. gruodžio 6 d. Agnė Dičiūtė
Jau ne vienerius metus mano galvoje sukosi mintys apie šio straipsnio atsiradimą. Pavadinimas riebokas, rizikingas ir gąsdinantis, žinau. Tačiau šis straipsnis turi labai svarbią pavadinimą pateisinančią misiją - pakviesti jus susimąstyti, iš naujo įvertinti ir „sukramtyti” introjektus (idėjas, kuriomis jus primaitino aplinka apie tai, kaip turi būti), išlipti iš tabu rėmų, įsikvėpti ir galbūt net žengti žingsnį link tikros laisvės. Straipsnio pabaigoje rasite keletą patarimų, kaip padėti sau švenčių metu.
Jau daugybę metų kaskart artėjant didžiosioms metų šventėms aš jau žinau, apie ką su klientais kalbėsimės artimiausių terapijos sesijų metu. Aš žinau, kad ateina laikas vėl išgirsti artėjančių Kūčių/Kalėdų šventinio stalo siaubo istorijas.
Prieš šventes ruošiamės, kalbame, tryinėjame baimes, nenorą, pasipriešinimą susitikimui su giminaičiais, drauge ieškome galimų resursų, padėsiančių išbūti.
Na, o po švenčių - kalbamės apie tai, kas nutiko ir kaip po viso to atsigauti, kaip sau padėti, kaip visko neužbraukiant bent minimaliai palaikyti suaugusiųjų lygmens santykius su šeima. Iš anksto pasakysiu - nenorėčiau generalizuoti, esu girdėjusi ir įkvepiančių istorijų. Šiame straipsnyje aš pateikiu tam tikras tendencijas ir noriu paliesti svarbią temą. Tikėtina, jog ši tema labiau liečia emigravusius lietuvius, kurie šventėms artėjant kaip paukščių pulkas suskrenda namo, pas mamą, močiutę, senelį.
Norėčiau pakviesti jus patyrinėti šią temą drauge. Smalsu išgirsti, apie ką jums iš tikrųjų yra Kalėdos?
Galiu drąsiai teigti - labai didelei daliai žmonių - Kūčios/Kalėdos reiškia stresą.
Vieniems - tai stresas susijęs tik su fiziniais, buitiniais ir kiekvienais metais pasikartojančiais dalykais. Na, pavyzdžiui, kaip laiku spėti pagaminti dvylika patiekalų? Kiek mums reikia pinigų, kas stovės parduotuvių eilėse, kas pjaustys mišrainę, kokiuose pataluose bus silkė, iš kur gausime papildomų kėdžių, ką padovanoti seneliui, kas supakuos dovanas, papuoš eglutę ir kas iš bažnyčios paims plotkelį. Gera žinia ta, kad daliai žmonių stresas baigiasi ties šių klausimų sprendimu. Bet jūs jau turbūt supratote, kad mano straipsnis ne apie tai.
Mane labiau domina patyrinėti liūdnąją šio medalio pusę.
Deja, ne maža dalis žmonių užaugo itin toksiškoje aplinkoje ir santykiai tarp šeimos narių anaiptol nekvepia Kalėdų dvasia. Na, taip, jie vistiek važiuoja Kalėdoms namo. Taigi, natūraliai kyla klausimas, kas gi juos ten veda?
Ar tai - viltis, prisirišimas, religiniai įsitikinimai, įprotis, pareigos, kaltės jausmas?
Šioje vietoje norėčiau padaryti pauzę. Mes juk apie šią dalį niekuomet garsiai nekalbame. Juk Kalėdos! Visur dega lemputės, kvepia pyragais ir su plačiomis šypsenomis mus ant kiekvieno kampo pasitinka amerikietiški Kalėdų seneliai. Bet vis dėlto… Apie ką yra ši šventė?
Šiems žmonėms ji - ne apie jaukumą. Ir net ne apie buitinį stresą. Šiems „namo” parskrendančiams paukščiams - tai nuolatinė parengties būsena kūne. Tai pavojus, „trigeriai” ir sunkios emocijos. Tai baimė, pyktis, atstūmimo, nereikalingumo ir vienišumo jausmai, dažniausiai užrakinami širdies plote (iki artimiausios terapijos sesijos) dėl pastangų palaikyti „šventinę“ dvasią. Kitais žodžiais tariant - tai tiesiog kančia, su kurios padariniais tenka tvarkytis ne vieną savaitę grįžus namo. Deja, jokios dovanėlės ar silkės pataluose čia nepadės.
Taigi, noriu prieiti prie svarbiausios žinutės, natūraliai iškylančios šioje straipsnio dalyje. Šioje dalyje aš noriu pakalbėti apie LAISVĘ.
Apie laisvę rinktis su kuo leisti laiką, su kuo dalintis maistu ir dovanomis. Apie laisvę būti savimi, apie laisvę švęsti ar nešvęsti švenčių taip, kaip norisi. Apie laisvę šventes sutikti jaukiai ir maloniai. Apie laisvę jausti, apie laisvę turėti savo ribas ir apie pagarbą sau.
Taip, kai buvome vaikai mes apie tai net pagalvoti negalėjome. Mes viską darėme, kad išlaikytume ryšį su savo augintojais. Mes galėjome „išsilankstyti tetriu“ ir padaryti bet ką, kad tik jo neprarastume. Vaikui tai - gyvybės ar mirties klausimas ir labai svarbu pagerbti tuos būdus, mechanizmus, strategijas, kurias išvystėme, kad išgyventume. Išmokome būti gerais, nepykstančiais, netrukdančiais, pareigingais ir net tėvų roles prisiimančiais vaikais.
Tačiau dabar… Dabar mes jau nesame vaikai. Dabar mes esame suaugę žmonės, kurie turi pasirinkimą! Dabar tu gali rinktis, kuo tu nori būti, kokius santykius tu nori kurti, turėti savo vertybes, savo nuomonę, jausmus, savo autentiškumą. Dabar tu gali rizikuoti ir būti nepatogiu kitiems.
Tikiu, jog šis straipsnis kažką iš jūsų privers susimąstyti. Ir greičiausiai jūs vistiek važiuosite namo Kalėdoms.
Taigi, ši paskutinė dalis skirta visiems, kurie pasirinks Kalėdas sutikti prie to paties stalo. Kaip padėti sau per šventes su giminaičiais?
Tapkite stebėtoju. Tai padės jums sukurti atstumą tarp jūsų ir jūsų lūkesčių ir idėjų apie jūsų šeimą ir kaip norėtumėte, kad jūsų šeima elgtųsi.
Iš anksto susiplanuokite ir „apsiginkluokite“ resursais. Susiplanuokite laiką. Bet ne laiką kitiems ar dėl kitų, o LAIKĄ SAU. Užsiregistruokite į masažą, susitikite su draugais, nueikite į gerą renginį.
Sutelkite dėmesį į tai, kas jus džiugina. Vienu metu mūsų viduje gali egzistuoti dvi priešingos būsenos - stresas/nepatoguma/nenoras ir džiaugsmas/malonumas. Mes galime ir nenorėti susitikti su šeima ir norėti vienu metu. Mes galime džiaugtis ir pykti vienu metu. Sąmoningai nukreipkite savo dėmesį į tai, kas jums patinka šioje situacijoje, į žmonių savybes, kurios jums mielos, į tai, kas gražu, skanu, kvapnu.
Jei jaučiate nepatogumą, girdite įžeidimus, pašaipas, pakeltą toną ar jūsų ribas peržengiančius klausimus - pasakykite stop. Jei žmonės jūsų negirdi ir negerbia - atsitraukite fiziškai. Atsistokite nuo stalo, išeikite į kitą kambarį, į lauką ar net į viešbutį.
Stebėkite savo kūno pojūčius. Jei jaučiate sunkumą, įtampą arba priešingai, kūne nejaučiate visiškai nieko - tai yra ženklai, kad kažkas vyksta, ko jums yra per daug.
Padėkite savo nervų sistemai susireguliuoti. Nuleiskite kojas ant žemės, nusiaukite šlepetes, sutelkite dėmesį į pėdas ir pajuskite kontaktą su grindimis. Švelniai pajudinkite pėdų pirštus. Iškart pastebėsite kaip jūsų kūnas įkvėps daugiau oro. Pastebėkite, kaip jūsų kūnas remiasi į kėdę ir jos atlošą, kaip pasiskirstęs jūsų kūno svoris. Sąmoningai pakvėpuokite. Susitikite žvilgsniu ar prisiminkite mintimis žmogų, su kuriuo jums saugu. Nukreipkite žvilgsnį į savo aksesuarus, drabužius ar aplinkoje esančius daiktus, objektus, kurie jūsų nervų sistemai nusiųstų žinutę, kad šiuo metu 2022-ieji ir jūs esate suaugęs.
Jei vien nuo minties apie grįžimą šventėms namo jums susuka pilvą - gerbkite save ir suteikite sau galimybę rinktis, su kuo ir kaip sutiksite Kalėdas šiemet.
Comments